Apie

Pelkė susiformavusi prieledyninių marių vietoje poledynmetyje ir holoceno pradžioje tebetelkšojusio ežero guolyje. Durpių sluoksnio storis 3–4 metrai. Pelkės centrinė dalis iškilusi 60 m virš jūros lygio. Yra kemsų (pakilių vietų) ir duburių (įdubusių plotų, jų paviršiuje žliugsi vanduo); aukščių skirtumas 0,3–0,6 metro. Duburių ilgis 2–10 m, plotis – 3 metrai. Plynosios pakraščiuose auga paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė, iš medžių vyrauja paprastoji pušis, arčiau pelkės centro – paprastoji spanguolė, magelaninis kiminas, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, vaivoras, kupstinė kūlingė (įrašyta į Raudonąją knygą), žemaūgės pušaitės, karpotieji beržai. Pelkėje gyvena tetervinai, peri plėšriosios medšarkės, dirviniai sėjikai, gervės. Yra briedžių. Iš pelkės išteka Alanga, Krančia ir Vynija.

Įrengtas (2003, 2019 atnaujintas) Plynosios pažintinis takas (ilgis 1,6 kilometro).